
Jei apie miegą skaitėte angliškai, tikrai sutikote „drowsy, but awake“ patarimą.
Mėginote? Pasidalinkite, jei pavyko. Jei ne – taip nutiko tikrai ne todėl, kad kažką darėte blogai.
Kas yra „drowsy, but awake“ metodas?
Pats metodas remiasi idėja, kad vaikai išmoksta susieti miegą su miego vieta, o ne su aktyvia pagalba, kaip supimas, nešiojimas ar žindymas, bei išmoksta užmigti savarankiškai. Skamba puikiai? Deja, dažniausiai tik aprašyme, o ne realybėje. Kodėl?
Kodėl fizinis kontaktas toks svarbus kūdikiams?
Daugumai vaikų, fizinis kontaktas = saugumui. Fizinis kontaktas su tėvais ar globėjais padeda kūdikiams jaustis saugiai — tai mažina stresą, reguliuoja širdies ritmą ir kvėpavimą, skatina ramybės hormonų išsiskyrimą.
Tyrimas „Physical contact in parent-infant relationship and its effect on neurobiological stress regulation” rodo, kad artumas (proximity) turi tiesioginį poveikį kūdikių smegenų būsenai ir padeda jiems nurimti.
Įsivaizduokime, jau saugiai atsipalaiduoji, jauti mamos ar tėčio kvapą, šilumą, tuoj snausi, kai... staiga atsiduri vėsioje lovelėje. Tokį pokytį smegenys interpretuoja, kaip pavojų ir tuojau pat signalizuoja judėti ar kitaip įsitikinti, kad nebūsi paliktas.
Kaip žinoti, kad kūdikis apsnūdęs, bet nemiega?
O kada iš tiesų yra tas „drowsy“ arba apsnūdęs? Daroma prielaida, kad tėvai pastebės
menkutį teorinį langą, kai kūdikis yra pakankamai atsipalaidavęs, kad užmigtų paguldytas,
bet nėra pradėjęs snausti negiliu miegu. Iš tiesų, dauguma kūdikių sunerimsta, vos tik
pradedame lenktis virš lovelės.
-
„Drowsy, but awake“ įprastai reiškia, kad kūdikis yra atsipalaidavęs (užmerktos akys, mažiau judesių, tylesnis kvėpavimas), bet dar neatsirado snaudulio pradžios stadija.
-
Ekspertai sako, kad būtent šio momento pastebėjimas yra esminis: per anksti guldant kūdikis gali nebūti pasiruošęs, per vėlai — gali jau užsnūsti rankose ir vėliau pabusti guldomas.
-
Vaiko temperamentas turi reikšmės — kai kurie kūdikiai iš prigimties yra jautresni aplinkos pokyčiams arba reikalauja daug artumo, kad galėtų atsipalaiduoti guldant į lovelę.
Kodėl tinkamas guldymo laikas čia itin svarbus?
Jei palaukiame per ilgai ir kūdikis ant rankų užsnaudžia, o guldant išsibudina, nes pamato pokytį (kontaktas, šiluma, kvapas keičiasi) – dažnai gali būti labai sunku užmigdyti vėl. Nes net ir kelios nusnaudimo akimirkos gali smegenims pasiųsti signalą apie trumpą poilsį, po kurio mažylis tarsi „pasikrauna energijos“.
Tada turi pabūdrauti iki vėl bus pasiruošęs miegui. Kūdikiai turi tam tikrus būdravimo laikus („wake windows“), kurių trukmė priklauso nuo amžiaus. Jei šis laikas per ilgas, kūdikis gali būti pervargęs ir užmigti sunkiau.
Ar tikrai jums tik trūksta kantrybės, o gal metodas tiesiog netinka?
O gal pritrūksta kantrybės? Taip, apie šį metodą dažnai sakoma, kad jam būtinas
nuoseklumas. Tačiau neretai bandymai jį taikyti, tėvus išvargina ir sukuria jausmą, kad
jiems nepavyksta. Priežastis paprasta – šis metodas tiesiog netinka JŪSŲ kūdikiui.
-
Temperamentas, raida, jutiminis jautrumas — visa tai turi įtakos.
-
Kai kurie kūdikiai tiesiog tuo metu, kai metodas siūlomas, fiziologiškai dar nėra pasiruošę savarankiškam užmigimui be didesnės pagalbos.
Kokiems kūdikiams tinka „drowsy, but awake“ metodas?
Ar metodas blogas? Ne, tiesiog daugeliui kūdikių jis nėra realus. Jis tiks kūdikiams, kuriems nereikia intensyvios užmigimo pagalbos. Ypač ankstyvaisiais mėnesiais.
-
Šis metodas tinkamiausias kūdikiams, turintiems ramesnį, adaptatyvų temperamentą. Tai reiškia, kad jie gali toleruoti, kad guldymas į lovelę reiškia laipsnišką kontaktų mažinimą.
-
Metodas dažnai labiau veikia vyresnius, o ne kelių savaičių naujagimius — kai miego ritmai tampa kiek stabilesni.
-
Kūdikiai, kuriems nereikia daug aktyvaus supimo, žindymo ar nešiojimo tam, kad nusiramintų — tokiais atvejais „drowsy, but awake“ gali būti labai veiksmingas.
Ką daryti, jei metodas nepasiteisino?
Nepavyko? Greičiausiai jūsų kūdikiui reikia daugiau artumo, saugumo ar kiek daugiau pagalbos, kad užmigtų. Bet patikėkite, nepaisant nieko, vieną dieną kūdikis tikrai išmoks užmigti savo jėgomis!
-
Gal verta pabandyti švelnesnius metodus, pvz., „Pick Up / Put Down“ (paimti-padėti) variantus, kai kūdikis nusiramina — bet dar ne visiškai mieguistas.
-
Stebėkite vaiko miego ženklus — žiovulys, akių trynimas, mažėjantis aktyvumas. Stebėkite ir būdravimo laikus, kad mažylis nepervargtų.
-
Galbūt verta pakoreguoti miego higieną: tamsesnė aplinka vakare, ramesnės veiklos, mažiau stimuliacijos prieš miegą.
Išvada
„Drowsy, but awake“ – tai naudingas metodas, bet ne panacėja. Jis gali padėti kūdikiui išmokti užmigti savarankiškai, susieti miegą su lova, o ne su aktyvia pagalba — tačiau tik jei yra tinkamas brandos lygis, atitinkamas temperamentas, tinkamas laikas, ir kūdikiui per fizinį kontaktą yra suteiktas saugumo jausmas.
Jei ieškote daugiau patarimų apie mažųjų miegą, kviečiu peržiūrėti mano paruoštus video seminarus.
- sertifikuota kūdikių ir vaikų miego konsultantė, baigusi Australijos jautraus miego institutą, Dovilė Šafranauskė @miegopelytes
Taip pat skaitykite:
Kada pradėti kūdikio dienotvarkę ir kokios klaidos dažniausios?
Kodėl kūdikis nemiega? Specialistės atsakymai į dažniausius tėvų klausimus
Vidutinis kūdikio būdravimo laikas pagal amžių
Kūdikių miego regresai – ar žinojote, jog pirmaisiais metais jų yra daugiau nei vienas?