Choras, kurį lanko mano dukra, ruošiasi svarbiam konkursui. Jau kelios savaitės namuose girdžiu: „O jei pamiršiu žodžius? O jei padainuosiu ne taip? O jei visai sustingsiu iš baimės?“ Tarp jaudulio dėl pasirodymo ir džiaugsmo – nerimo bangos.
Natūraliai kyla noras ją nuraminti, pasakyti tai, ką tiek kartų esu girdėjusi pati: „Viskas bus gerai, juk tiek repetavot, tu moki žodžius!“ Ir, žinoma, galvoje sukasi mintis – tai juk choras, o ne solo pasirodymas!
Bet… ar tikrai tokie žodžiai padeda?
Kodėl dažnai tokie raminimai neveikia?
Vaikai, kurie nerimauja, dažnai išgirsta:
-
„Nėra ko nerimauti“
-
„Viskas bus gerai“
-
„Tai tik smulkmena, nusiramink“
Tokios frazės dažnai skamba iš gerų norų, bet iš tiesų jos atspindi mūsų pačių nepatogumą būti šalia vaikų, kai jiems sunku. Kai vaikas nerimauja, mes lyg norime kuo greičiau „sugrąžinti“ jį į ramią būseną – juk tada ir mums lengviau kvėpuoti.
Tačiau tyrimai rodo priešingą kelią. Emocinės raidos specialistai, tokie kaip dr. Dan Siegel ir „Gottman Institute“ mokslininkai, pabrėžia: vaikai, kurių emocijos yra priimamos, išgirstamos ir tyrinėjamos kartu su suaugusiuoju, ilgainiui tampa emociškai tvirtesni ir mažiau linkę nerimauti (Gottman, 2011; Siegel & Bryson, 2020).
Ką daryti, kai vaikas nerimauja?
🧠 Stabtelkime. Vietoj skubėjimo „sutaisyti“ emociją, susidomėkime ja. Pasitelkime smalsumą: „O kas tau atrodo sunkiausia šiame pasirodyme?“, taip pasiekdami tikrąsias nerimo priežastis.
👂 Išklausykime be pataisymų. Neskubėkime siūlyti sprendimų ar sakyti „nebijok“. Leiskime vaikui išsikalbėti. Tai viena iš galingiausių pagalbos formų.
🗣️ Klausimai vietoj patarimų. Galime pasiteirauti: „Ką norėtum, kad daryčiau? Gal padėtų, jei kartu peržiūrėtumėm žodžius?“
🎨 Mažesniems – žaidimas. Paklauskime: „Jei tavo nerimas būtų gyvūnas – koks jis būtų? Kaip jis atrodo? Kur gyvena? Ko bijo?“ Tokie žaidimai padeda vaikams suvokti ir įvardyti savo vidinius išgyvenimus.
Ką laimi vaikas?
Kai leidžiame vaikui būti su savo jausmu – net jei tai nemalonus nerimas – mes siunčiame žinutę: „Tu esi saugus net ir bijodamas. Ir aš esu šalia.“
Vaikui tai – neįkainojama patirtis. Kai jaučiamės priimti su visais savo jausmais, įtampa mažėja. Ir tada net ir konkursas nebėra toks baisus – nes žinai, kad net jei viskas nepavyks idealiai, kažkas vis tiek tave palaikys. Vaiko jausmai – tai ne problema, kurią reikia išspręsti, o kelias į gilesnį ryšį.
Daugiau apie vaikų emocijas sužinokite mano parengtame seminare „Vaikų emocijos (1-4 m.)“.
—
Šaltiniai:
-
Siegel, D. J., & Bryson, T. P. (2020). The Power of Showing Up. Ballantine Books.
-
Gottman, J. (2011). Raising an Emotionally Intelligent Child. Simon & Schuster.
- Dovilė Šafranauskė 🤍 @pagarbitevyste
Taip pat skaitykite:
Kaip su vaiku susitarti dėl šalmo? 8 patarimai tėvams
Vaikai parduotuvėse nori visko: ką daryti? 6 patarimai
Kaip brėžti ribas, arba kai dangus nėra tinkamiausia riba vaikams
Sukilusios vaiko emocijos – ženklas, jog trūkinėja jūsų tarpusavio ryšys