Visi tėvai susiduria su ta pačia dilema: kaip tinkamai nubrėžti ribas?

Jaučiatės kalti, kai vaikas ima verkti dėl jūsų nustatyto „ne“? Neretai mes ribas siejame su bausmėmis ar nemalonia prievarta, galbūt dėl to, kad patys nematėme taikių pavyzdžių.

Jeigu ieškote atsakymo į klausimą, kaip mokyti vaiką taisyklių, kai jis jų nuolat nesilaiko, arba ką daryti, kai vaikas bando ribas ir sukelia emocijų audrą, šis straipsnis kaip tik jums.

Kokia tėvų nuostata apie ribas dažniausiai kliudo?

Dažnai, kai kalbame apie tėvystę, kyla klausimas: kas yra ribos? Daugelis tėvų ribas sieja su griežtumu, nemalonumu ar net bausme. Tačiau svarbu pabrėžti, kad toks požiūris yra klaidingas. Sunkumas nubrėžti ribas vaikams neretai atspindi mūsų pačių neryžtingumą apibrėžti asmenines ribas gyvenime.

Kuo skiriasi riba ir bausmė? Svarbu suprasti: ribos – tai ne bausmės. Ribos yra mokymas – tai priemonė parodyti vaikams, kaip veikia gyvenimas. Jos moko, kas yra priimtina, kas ne, kas pavojinga ir koks elgesys tinkamas šiandien, o koks bus tinkamas ateityje. Jos padeda vaikams naviguoti gyvenimo situacijose.

Kaip teisingai suvokti ribas?

Ribos yra apie gyvenimą ir komunikaciją. Per jas mes vaikams parodome:

• Kas mums patinka, o kas nepatinka (savęs pažinimas).

• Kaip mes jaučiamės: „Šiandien esu pavargusi(-ęs), aš nežaisiu. Tai yra mano riba.“

• Savo komforto zoną: Ribos yra individualios ir leidžia mums savo erdvėje gyventi taikiai bei komfortiškai.

Ar ribos ir taisyklės yra tas pats?

Tėvai dažnai klausia: ar taisyklės ir ribos yra tas pats dalykas? Atsakymas – ne visai.

• Taisyklės dažniausiai yra labai aiškios ir nekintamos (pvz., visuomenės normos).

• Ribos nebūtinai turi būti tokios griežtos. Jos yra lankstesnės ir individualios.

Pavyzdžiui, kaip riba gali kisti? Įprastomis dienomis mūsų nubrėžtos ribos gali drausti vaikams valgyti saldumynus. Tačiau šventės metu ši riba gali tapti lankstesnė – leidžiame daugiau. Gyvenimas yra dinamiškas, ir mūsų ribos taip pat gali keistis.

Ar gali mamos ir tėčio ribos skirtis? Taip. Jei viena mama leis vaikui lipti į balą, kitoje šeimoje tai gali būti aiški riba (dėl tam tikrų priežasčių). Svarbu prisiminti: ribos yra apie mus pačius, ne tik apie tai, ką daro kaimynai ar nustato visuomenė.

Kada galima pradėti brėžti ribas?

Nuo kokio amžiaus pradėti brėžti ribas vaikui? Ribos brėžiamos nuo pat mažens. Tai yra nuolatinis vaiko elgesio stabdymas, kuris ir yra riba. Pavyzdžiui, atitraukus kūdikio ranką, kai jis peša plaukus ir pasakius „Man skauda“, jau yra riba. Tai komunikavimas, kad „Mano riba – man nepatinka, kai man peša plaukus“.

Kaip elgtis su mažais vaikais (iki 3–4 metų)?

Kodėl mano vaikas iki 4 metų nesilaiko nustatytų ribų, nors atrodo, kad supranta? Su vaikais iki 3–4 metų, ypač su mažyliais (todleriais), būtina labai nuleisti lūkesčius, kad jie prisimins ir laikysis ribos. Vaikas supranta, bet jo nervų sistema ir loginė smegenų dalis dar neturi resursų prisiminti ir atidėti veiksmą.

Pagrindinės taisyklės mažiems vaikams:

1. Sukurkite sėkmės aplinką: Stenkitės, kad ribų nereikėtų, t. y., kad būtų kuo mažiau pagundų pasielgti netinkamai. Jei vaikas nuolat kapsto vazonus, geriau juos patraukti. Čia labai praverčia „TAIP“ erdvė.

2. Būkite greiti ir nepabijokite įsikišti fiziškai: Neužtenka tik pasakyti „negalima“. Būtina prieiti, sulaikyti rankytę ir parodyti, kur yra riba: „Čia daužyti negalima. Bet tu gali daužyti į grindis.“ Sulaikome, pasakome, pasiūlome alternatyvą.

3. Kartokite daug kartų: Aplinkos pakeitimas vis tiek neatstos nuolatinio kartojimo ir priminimo.

Ką daryti, kai vaikas bando ribas?

Kodėl vaikas bando mano nustatytas ribas, ar tai daro specialiai? Kai vaikas bando ribas tarsi specialiai, tai dažnai yra komunikacija apie du dalykus:

1. Sukauptos emocijos: Vaikas turi neišreikštų ar neišgyventų emocijų.

2. Ryšio trūkumas: Vaikas nori daugiau ryšio su jumis. Išmėginkite Ypatingą laiką.

Ribų bandymas labai dažnai yra prašymas: „Aš noriu su tavimi daugiau ryšio“.

Kodėl vaikams sunku pakeisti veiklą, pavyzdžiui, nusiauti batus?

Vaikų smegenys veikia pagal intereso principą. Jų loginė smegenų dalis yra nesubrendusi ir sunkiai suplanuoja veiksmus. Jei po grįžimo namo iš lauko vaikas trokšta žaislo, jam tuo metu nerūpi nei batai, nei rankos. Suaugę mąsto seka: grįžti -> nusiauti -> nusiplauti rankas. Vaikas mąsto: Žaislai!

Kaip nubrėžti ribą priimant vaiko jausmus? (2 būdai)

Jeigu riba yra svarbi (pvz., rankų plovimas dėl bakterijų), mes turime už ją „kovoti“. Kaip tai padaryti taikiai?

1. Žaismingos ribos

Jei leidžia nuotaika, galite pereiti prie žaidimo. Pavyzdžiui, kai vaikas bėga nuo prašymo plauti rankas, mes sakome: „Oho, kažkas bėga nuo muilo! Muilas vejasi, vejasi, vejasi ir pagauna!“

Kada naudoti žaidimą? Tai puikus būdas pasiekti vaikus ir užmegzti ryšį, tačiau tinka tada, kai vaikas gali atsiliepti į žaidimą.

2. Pasirinkimo suteikimas ir emocijų priėmimas

Ką daryti, jei vaikas aiškiai priešinasi, pavyzdžiui, nenori plauti rankų?

1. Suteikite ribotą pasirinkimą: „Ar tu pats nusiplausi rankas, ar norėtum, kad aš tau padėčiau (nuplaučiau)?“

2. Imkitės veiksmo: Jei vaikas nepasirenka, mes prieiname ir sakome: „Kadangi tu pats nenori plauti rankų, aš tau padėsiu jas nuplauti.“ Priklausomai nuo amžiaus, mes galime tiesiog paimti ir nunešti vaiką plauti rankų, jei tai mums yra esminė higienos riba.

3. Priimkite vaiko emocijas: Tai esminis žingsnis. Plaunant rankas, mes priimame vaiko jausmus: „Aš girdžiu, kad tau nepatinka šiandien plautis rankų, aš girdžiu, kad tu nenori. Bet aš bijau tų bakterijų, kurias parsinešei iš lauko, todėl turiu jas nuplauti. Aš tave girdžiu.“

Šis priėmimas užtikrina, kad vaikas jaučiasi išgirstas, nors ir mama/tėtis vykdo ribą per prievartą. Jausmai nelieka užgniaužti.

Svarbiausia pamoka apie ribas ir jausmus

Kaip elgtis, kai vaikas pasipriešina ir rodo daug emocijų užbrėžus ribą? Užbrėžus ribą, tikėtina, sulauksite daug vaiko jausmų: verkimo, pykčio, bandymo muštis. Tėvai dažnai pasimeta ir galvoja, kad padarė kažką blogo.

Nepamirškite:

• Jūs turite teisę nubrėžti ribą!

• Jūsų vaikas turi teisę turėti nuomonę ir reikšti jausmus dėl to!

Ribos brėžimas dažnai tampa ciklu: Nubrėžiame ribą -> Klausome jausmų -> Jei vaikas bando muštis, vėl nubrėžiame ribą (pvz., sulaikome rankytes) -> Vėl klausome jausmų.

Tai, kad užbrėžus ribas vaikas patiria emocijas, yra visiškai natūralu ir neturi būti priežastis atsisakyti reikiamos ribos.

Taigi, ką verta prisiminti?

• Ribos yra mokymas, o ne bausmė. Jos moko vaikus, kaip veikia gyvenimas ir kas yra priimtina jūsų erdvėje.

• Ribos yra individualios ir lanksčios, skirtingai nei griežtos taisyklės. Jos keičiasi priklausomai nuo situacijos.

• Maži vaikai supranta, bet neturi resursų prisiminti. Reikia sumažinti lūkesčius, sukurti saugią aplinką ir daug kartų fiziškai parodyti ribą.

• Ribų bandymas dažnai rodo ryšio trūkumą arba sukauptas emocijas. Tai yra vaiko komunikacija, o ne tyčinis nepaklusnumas.

• Priimkite vaiko jausmus, bet laikykitės ribos. Jūsų vaikas turi teisę pykti, bet jūs turite teisę turėti ribą.

Norite geriau susprasti savo vaiko emocijas? Tam paruošiau išsamų video seminarą „Vaikų emocijos (1-4 m.)“. O jei domina būdai ryšiui su vaiku atkurti, čia pravers seminaras „3 būdai ryšiui su vaiku atstatyti (1-6 m.)“.

- tėvystės koučerė Dovilė Šafranauskė ♡ @pagarbitevyste

 

Taip pat skaitykite: 

TAIP erdvė – vieta, kur vaikai sugeba susikaupti ir žaisti savarankiškai

Kaip brėžti ribas, arba kai dangus nėra tinkamiausia riba vaikams

Vaikų laikas, arba laikas vaikams

Sukilusios vaiko emocijos – ženklas, jog trūkinėja jūsų tarpusavio ryšys