Nepaaiškinamas verksmas vakare tėvams yra tikra mįslė. Kartais, nepaisant to, kad vaikutis yra visiškai sveikas, linksmas ir guvus visą dieną, vakarais prasideda nepaliaujamas ir nenuraminamas verkimas.
Kokia galėtų būti to priežastis? Štai keli galimi atsakymai:
Painiava dėl pavadinimo
Ieškodami informacijos apie staiga prasidedančius nenuraminamo verkimo epizodus, kurie dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, tėvai dažnai susiduria su terminų, priežasčių ir pavadinimų painiava.
Dažniausiai minimi pilvo diegliai, kurių pavadinimas tarsi sufleruoja, jog mažyliui pilvuką diegia arba skauda. Tačiau dažnai objektyvių tokio skausmo įrodymų nėra. Juk nepaklausime kūdikio, ar jam skauda! O atlikti medicininiai nenuraminamai verkiančių kūdikių tyrimai įprastai tik patvirtina, jog fiziškai kūdikis visiškai sveikas. Juolab, kad visą dieną kūdikis būna geros nuotaikos, guguoja, reaguoja į kalbinimą ir nesimato net mažiausios skausmo užuominos.
Kartais minimas vertinys iš anglų kalbos kolikinis verksmas (ang. Colic). Įprastai šis kolikinis verksmas yra diagnozuojamas, jei atitinka aiškius kriterijus, pirmasis kurių, jog verksmas trunka 3 ir daugiau valandų, dažniau nei 3 kartus per savaitę, ne trumpiau nei 3 savaites.
Kiti nepaaiškinamo verksmo vakare požymiai gali būti:
– Verkimas, primena riksmą ar netgi lydimas į skausmą panašios veido išraiškos;
– Verksmas prasideda be jokios paaiškinamos priežasties ir nenurimsta patenkinus akivaizdžius poreikius: pakeitus sauskelnes, patikrinus kūdikio temperatūrą, paėmus ant rankų, pasiūlius krūtį ar buteliuką;
– Verksmas prasideda panašiu, nuspėjamu laiku;
– Nepadeda įprastos nuraminimo praktikos, kaip nešiojimas, supimas;
– Dažniausiai pasireiškia vakare, nors gali būti ir nakties metu;
– Verksmo metu dažnai išrausta veidas, pasireiškia kūno įtampa, sugniaužti kumštukai, išriesta nugara.
O kas, jei verksmas stiprus ir nenuraminamas, tačiau neatitinka visų išvardintų kriterijų? Trunka trumpiau ar pasireiškia rečiau? Tikrai būna ir taip.
Kol kas nėra aiškaus ir vieningo sutarimo, ne tik kaip tokį verksmą vadinti, bet ir pakankamai informacijos, kaip elgtis, jei mažylis nenumaldomai verkia, su kuo toks verkimas gali būti susijęs ir, svarbiausia – jog toks verkimas yra kūdikio raidos etapas, kurį reikia tiesiog kuo ramiau pralaukti. Aiškumo dėlei, pavadinkime jį tiesiog nenuraminamu ir nepaaiškinamu verksmu.
Nepaaiškinamas verksmas skiriasi nuo pilvuko pūtimo pirmiausia tuo, jog nenurimsta pasišalinus dujoms ar vaikui pasituštinus. Jo nelydi padidėjęs irzlumas dienos metu, karščiavimas, pakitusios išmatos ar kiti ligas signalizuojantys simptomai. Kaip jau supratote, tai laikas, kai iš pažiūros visai sveikas kūdikis staiga ima stipriai ir nenumaldomai verkti ir toks verksmas kartojasi bent kelis kartus per savaitę.
Šiuo atveju, nekalbame apie vienkartinį ilgą verksmą, kuris tikrai gali būti susijęs su liga ar skausmu. Deja, dažniausiai toks verksmas prasideda vakare, kuomet ir patys tėvai jau yra pavargę ir, kaip taisyklė, jautriau reaguoja į vaiko verksmą.
Ar verksmas pavojingas kūdikiui?
Laikotarpis, kai kur literatūroje žinomas kaip „raganų valanda“ ar „purpurinis verksmas“, dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio. Jo pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo kūdikio lyties bei nuo to, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas pieno mišiniu. Ir jis visiškai nereiškia, jog žindomam kūdikiui trūksta pieno.
Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų, todėl nenuostabu, jog dalis tėvų, senelių, niekada nėra su juo susidūrę ir kartais gali sutrikdyti tėvus tokiais komentarais, kaip: „Kūdikiai taip neverkia.“, „Niekada nesu mačiusi taip verkiančio kūdikio“. Žinoma, jei kyla abejonių dėl kūdikio sveikatos, visuomet pasikonsultuokite su pediatru.
Pats verksmas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kūdikiai vystosi įprastai ir nėra pastebėta jokio ryšio tarp jų sveikatos, elgesio ar gebėjimo valdyti emocijas vėlesniame amžiuje, lyginant su kūdikiais, kurie nepatyrė tokio verkimo. Įprastai, netikėtai prasidėjęs, toks verksmas visai netikėtai ir baigiasi.
Daugiau „pavojaus” tėvams
Tačiau nenuraminamo ir nepaaiškinamo verksmo laikotarpis yra ypatingai sunkus tėvams ir kitiems kūdikius prižiūrintiems žmonėms. Būdami su verkiančiu kūdikiu, tėvai ir globėjai išgyvena itin stiprius jausmus: nerimą už jo sveikatą, savo nuovargį ir susierzinimą, stiprų vidinį poreikį tą verksmą nuraminti, nepasitenkinimą savo ar partnerio veiksmais, netgi abejones dėl savo, kaip tėvų, gebėjimų. Ir tai yra visiškai natūralu. Mūsų smegenų emociniai centrai yra užprogramuoti visu savo pajėgumu reaguoti į kūdikio verksmą.
Visgi svarbu, jog kūdikius prižiūrintys tėvai ar globėjai suprastų, jog nenuraminamas verksmas yra kūdikio raidos etapas, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, ir išliktų kuo ramesniais.
Būtina apie tai kuo daugiau kalbėti, nes JAV atlikti tyrimai teigia (Lietuvoje tokia statistika nėra vedama), jog būtent verksmas, kurio tėvai negali nuraminti, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kūdikiai išgyvena supurtyto vaiko sindromą – būseną, kuomet stipriai sukratyti kūdikiai ir maži vaikai patiria negrįžtamus smegenų pažeidimus.
Išvarginti verksmo, pervargę tėvai gali prarasti savikontrolę. Todėl tokiu laikotarpiu be galo svarbus aplinkinių palaikymas bei paskatinimas tėvams pasirūpinti ir savimi, kad jie galėtų kuo ramiau pasirūpinti savo kūdikiu.
Kas gali pagelbėti?
Kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kokia gi tikroji tokio verksmo priežastis ir kokios priemonės galėtų jį palengvinti. Kadangi šis verksmas nesusijęs su fiziniu skausmu, manoma, kad pirminė jo priežastis yra vaikų emocinė būsena ir galimai jautresnė nervinė sistema.
Nors tokie verkimo epizodai pasireiškia tik mažai daliai vaikų, pastebėta, jog anksčiau gimusiems ar kūdikiams, kurie patyrė itin sunkius gimimus, toks verkimas pasireiškia santykinai dažniau.
Belaukdami, kol bus atrasta patikima priemonė nuraminanti šį nepaaiškinamą verksmą, galime pasidomėti, kas gi galėtų pagelbėti bent jau sušvelninti šiuos verkimo periodus. Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine vaikų būsena, pirmiausia turime galvoti, kaip sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję. Ir daryti tai visos dienos metu, ne tik tada, kai jau prasideda vakarinis neramumas.
Keli geri nuraminimo patarimai
– Užtikrinkite, kad dienos metu mažylis nepervargtų ir neviršytų amžiui tinkamo būdravimo laiko.
– Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų (pvz. prekybos centrai).
– Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį. Taip vaikai jaučiasi saugūs ir patiria mažiau streso dėl jiems neįprastų pokyčių.
– Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių. Visa tai labai stimuliuoja ir vargina kūdikius.
– Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte. Pastebėta, kad šalyse, kur kūdikiai praleidžia daug laiko nešiojami, nepaaiškinamo verksmo atvejai labai reti arba jų iš viso nebūna.
– Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina. Tik prieš pasirinkdami tokį raminimo būdą, kritiškai įvertinkite savo nuovargį, nes pavargę tėvai ir vairavimas nėra saugiausia kombinacija.
– Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką. Net jei tai nenuramins jo verksmo, grynas oras pagelbės nusiraminti patiems ar leis atgauti jėgas namuose likusiam mamai ar tėčiui.
– Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė. Jei neturite galimybės sulaukti fizinės pagalbos, kreipkitės bent jau emocinio palaikymo.
– Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui. Jei matote, kad raminimas nepadeda, tiesiog įsitaisykite su verkiančiu kūdikiu jaukioje vietoje, priminkite jam ir sau, jog esate saugūs, esate kartu ir išbūkite tiek, kiek kūdikiui reikės, kad nurimtų.
– Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį. Ir tai, jog šis etapas tikrai praeis ir pasibaigs.
– Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui. O jei neturite, kas ramiai pasirūpintų kūdikiu, palikite kūdikį saugioje vietoje, tarkim, jo lovelėje, ir grįžkite nusiraminę.
Nors verkimas užtrunka ilgai, dažniausiai jis tiesiog netikėtai baigiasi. Kūdikis nurimsta ir įprastai tiesiog ramiai užmiega. Tiesa, jo tėvams nurimti užtrunka kur kas ilgiau. Tad, jei šiuo metu išgyvenate tokį laikotarpį, priminkite sau, jog turite jį tiesiog išgyventi ir netrukus tai liks tik slogiu prisiminimu.
Išgirdę, jog jūsų draugai išgyvena šį periodą – skubėkite į pagalbą. O jei vakare girdite kaimynystėje nepaliaujamą verksmą, jokiu būdu nebelskite į sienas, geriau pasiūlykite panešioti kūdikį ar išvirti raminančios žolelių arbatos. Juk kartais taip trūksta gerojo kaimo, padedančio auginti kūdikius.
Straipsnis spausdintas žurnale „Mamos žurnalas".
Reikia pagalbos su mažylio miegu? Susitikime asmeninėje miego konsultacijoje!
- Dovilė Šafranauskė @miegopelytes
Taip pat skaitykite:
Kengūravimas – pagalba ramesniam mažylių miegui
5 žingsniai į ramų kūdikių miegą