Atvira burnytė, kvėpavimas pro burną, liežuvis tarp dantukų? Ypač juntame tariant žodžius su garsais „s“, „z“ ar „c“, gal net kartais tariant „T“, „D“ ar „N“? Taip atrodo tarpdantinis sigmatizmas.
Ar kada pagalvojote, kokia žala daroma artikuliaciniam aparatui, minėtu būdu vaikui kalbant? Iš tiesų šis sutrikimas - tarpdantinis sigmatizmas - reikalauja ir vaikų, ir tėvų, ir logopedų kantrybės bei nuolatinio darbo, siekiant ištaisyti tokį „netinkamą įprotį“.
„Paslėpk liežuvį už dantukų“ – vienas paprastesnių būdų mokyti izoliuotą garsą „s" ar „z". Žinoma, tuo atveju, jeigu dantukai vietoje ir sąkandis dar nėra išsikreipęs. Daugiau darbo bus užtvirtinant taisyklingą garso tarimą, automatizuojant taisyklingą garso tarimą ir įtvirtinant jį spontaninėje kalboje.
Įprastai pradedame nuo skiemenų, tuomet pereiname prie žodžių, žodžių junginių, sakinių, galiausiai eilėraščių ir savarankiškos kalbos. Savaime suprantama, procesas trunka kur kas ilgiau, nei perskaityti pastarąjį penkiolikos žodžių sakinį... :)
„O kiek laiko truksime?“, „O kada jau išmoksime?“, „O tai kada jau gerai tars“? Ir aš visada to klausiu savęs ir vaikų... Tik ta proceso trukmė VISADA yra INDIVIDUALI, o tikslaus vieno laikmačio, tinkamo visiems, nustatyti nesigauna...
Atviras sąkandis. O kaip spręsti situaciją, jei įprastinio „paslėpk liežuvį už dantukų“ negalime taikyti dėl nemažo tarpo, esančio tarp dantukų? Jis visai nepadeda mechaniškai užlaikyti liežuvėlio tinkamoje pozicijoje sukandus dantis. Vietos liežuviui išlįsti apstu.
O jeigu priekinių dantukų apskritai trūksta? Tokiu atveju puikiai gelbėja kompetentingas ortodontas. Nebijokite kreiptis pagalbos: specialistas pakomentuos, kada ir kaip reikės taisyti esamą padėtį.
Silpnas liežuvio raumuo arba žemas liežuvio tonusas. „Silpnas“ liežuvis, kuris „makaluojasi“ po burną arba „lipa“ iš burnos, tariant anksčiau minėtus garsus, jaučiate seilių perteklių. Pastaruoju atveju būtina kreiptis logopedo pagalbos: logopediniai masažai, artikuliacinės mankštos, garso mokymas ir automatizavimas kalboje, pūtimo ir kiti pratimai, stiprinantys artikuliacinio aparato būklę – taip sutrumpintai nusakyčiau darbą su mokiniu/pacientu. Tik nuolatinis darbas, pastangos ir motyvacija padės pasiekti norimo rezultato.
Įprotis. Įprotis kramtyti ar nuryti atsispiriant liežuviu ne nuo dantukų (kaip turėtų būti įprastai), o nuo lūpų ir skruostų. Kalbėti su tarp dantukų „tupinčiu“ liežuviu, esančiu lūpų linijoje, vietoje to, kad pastarsis būtų „prilipęs“ prie gomurio, kur jam ir vieta. Ką jau kalbėti apie tiesiog netinkamus „įpročius“, provokuojančius netaisyklingą liežuvio poziciją, pvz., piršto čiulpimas ar ilgas čiulptuko naudojimas.
Šiuo atveju į korekcijos procesą reikėtų įtraukti ir tėvus (juos apskritai yra gerai įtraukti į procesą), siekiant išorinės aplinkos kontrolės ir reikalingos disciplinos įdiegimo vaiko gyvenime. Tas be jokių abejonių prisidės prie korekcijos proceso logopedo kabinete ir vaiko psichologinės sveikatos bei motyvacijos.
Dar šis tas, ką būtinai turėtumėte žinoti - TARPDANTINIS SIGMATIZMAS NĖRA išaugamas ir NESUSITVARKO PATS. Vaikai užauga ir tampa suaugusiais žmonėmis su tuo pačiu sutrikimu (etikos sumetimais neįvardinsiu, bet dabartiniuose aukštuose politiniuose postuose sėdinčiųjų yra daugiau negu vienas ar du... ). Logopedas girdi netaisyklingą tarimą, o ortodontas mato išdarkytą sąkandį. Tad kuo ilgiau lauksite ir delsite koreguoti ir šalinti sutrikimą, tuo sunkiau bus jį taisyti ir atsikratyti to negailestingo „įpročio“.
Trumpus patarimus, kaip mokyti(s) tarti garso „S" tarimo rasite mano parengtame video!
Su visa meile Jums,
Viktorija B.
Taip pat skaitykite: