Vyresnėlio nukarūnavimas – taip poetiškai vadinama viena itin aktuali vaikų auginimo tema. O paprasčiau tariant – tai naujo kūdikio atėjimas į šeimą. Pasiruošti antram vaikeliui šeimoje reikia visiems.
Neretai šitoje temoje visas dėmesys skiriamas vyresnio vaiko paruošimui – jo emocijoms, jausmams, priėmimui, bet tarsi pamirštama, kad ne mažesnė sumaištis vyksta ir tėvų, o ypatingai mamų širdyse. Tad šįkart – apie mamos emocijas bei naują mamos identitetą į šeimą atkeliavus antram vaikeliui.
Ar yra geriausias laikas planuoti antrąjį vaikelį šeimoje?
To teiraujamės psichologės, 3 vaikučių mamos – Karolinos Tarnauskienės, kurią tinklalaidės „Pagarbi tėvystė“ epizode „033: Antro vaiko laukimas. Mamos emocijos. Pokalbis su Karolina Tarnauskiene“ kalbina jos autorė, Mylu.lt platformos tėvams kūrėja Dovilė Šafranauskė.
„Kiekvieną kartą sulaukus tokio klausimo man kyla nevalingas šypsnis” – sako Karolina, prisimindama savo pačios patirtis. Antrojo vaiko užsinorėjusi anksti, bet sulaukusi tik po 4 metų nuo pirmojo, psichologė prasitaria, kad pamačius, ką reiškia turėti du vaikus, labai džiaugėsi, kad nutiko būtent taip.
„Atsakant į klausimą – argumentų, koks galėtų būti skirtumas yra visokiausių. Nėra vieno išskirtinio amžiaus, kada yra geriausia, bet kas liečia fiziologiją – moteris turi ir išnešioti, ir atsigauti, žindyti ir panašiai, nuovargio yra labai daug. Tai fiziologiškai yra manoma, kad geriausias skirtumas yra 3-4 metai, nes per tiek laiko moters kūnas atsigauna, bet tuo pačiu nespėja pamiršti pirmosios gimdymo patirties, todėl gimdymas turėtų būti lengvesnis” – sako Karolina.
Ar yra kažkokie būdai pasiruošti antram vaikeliui, gal yra kažkokie klausimai, kuriuos reikėtų sau atsakyti?
„Esminis dalykas – savo viduje išieškoti atsakymų, ar aš tikrai noriu to vaikelio, ar yra kažkokie kiti motyvai, kurie sukelia jausmą, kad norisi dar vieno kūdikio. Galbūt tai yra tiesiog poreikis pokyčiui?“ – svarsto Karolina.
Auginant vaikelį dažnai gyvenime atsiranda vienodumas, rutina, vidinė tuštuma. Ir tada natūraliai ateina mintis, kad gal aš čia kažko naujo noriu. Į naujus namus nepersikraustysiu, į kelionę dabar neišvažiuosiu, tai dar vieno vaikelio noriu! Bet svarbu suvokti, kad tas pokytis su vaikeliu gali būti visai ne tai, ko mes iš tikrųjų tikimės.
Dažnai įtaką padaro ir aplinkos poveikis, klausimai, kada gi tas antras vaikelis, bet psichologė Karolina skatina atsisukti į save ir atsakyti sau į klausimus, kas iš tikrųjų vyksta su mumis, ar tikrai turime erdvės pakviesti antrąjį vaikelį į šeimą, ar esame pakankamai pailsėję, turintys jėgų.
Karolina ragina moteris išsikalbėti, paieškoti atsakymų, nes yra buvę ir tokių atvejų, kai mamos konsultuojasi dėl antro vaikelio atėjimo, o galiausiai paaiškėja, kad tiesiog reikėjo kalbėtis apie santykius (ir jų trūkumą) su vyru.
Antro vaikelio laukimas
„Su pirmuoju mes tarsi sulėtėjame, daug skaitome apie vaikelio atėjimą, gimdymą, kūdikių priežiūrą ir panašiai, na, o su antru mes dažnai nebeturime tokios prabangos sulėtėti, išjausti to nėštumo, tiek daug ruoštis. Daug ką jau ir taip žinome iš pirmojo vaiko auginimo, dėl to labai dažnai moterys pameta save tarp rutinos ir antro vaikelio laukimo. Dėl ko vėliau gali ištikti gedėjimo jausmas, kad va, nėštumas jau į pabaigą, arba baigėsi, o mes net nespėjome legaliai pailsėti“ – sako Dovilė.
„Linkėčiau moterims antrojo nėštumo metu sąmoningai planuoti laiką sau, tai, kas mums malonu, nepamiršti, kad tai ir vėl yra nėštumas, atsigręžti į save, leisti sau pailsėti taip pat, kaip su pirmuoju, kiek tik tai yra įmanoma“ – antrina psichologė.
O jei gąsdina pirmojo gimdymo patirtis?
„Antrojo nėštumo metu mes grįžtame į pirmojo nėštumo patirtis. Grįžtame į tas skaudžias patirtis, jei kažkas nutiko negerai, jaučiamės apvogtos, įskaudintos, jei kažkas vyko ne pagal planą. Bet gyvename tai nukišę į stalčiuką, neva vėliau susitvarkysime.“ – sako Karolina.
„Ir tada kai nutinka antras nėštumas, sugrįžta ta įtampa, baimė patirti tai, ką patyriau pirmojo metu. Kas įsirašo į mūsų kūnišką patirtį, antrojo gimdymo metu tie dalykai gali iškilti į paviršių, todėl reikėtų tą emocinį krūvį išnešti į paviršių dar iki antrojo gimdymo.“
Dovilė taip pat dalijasi, kad labai svarbu apsvarstyti aplinkybes, kurias sukontroliuoti gimdymo metu yra mūsų valioje – galbūt pasirinkti kitą įstaigą ar personalą, kuris bus palankesnis, galbūt išmokti, kaip paruošti kūną gimdymui, ko nepadarėme pirmojo metu.
„Gimdymo patirtis yra beprotiškai jautri – mes apsinuoginame ne tik fiziškai, bet absoliučiai visaip. Mes neprislopiname savo emocijų, turime atsipalaiduoti, visiškai viskuo atsiduoti gimdymui. Ir jeigu pirmoji patirtis traumavo – antrojo metu galime pasigydyti gaunant tai, ko negavome anksčiau. Ką mes gydytume du metus terapijoje – tą galima pagydyti antrojo gimdymo metu,“ – pabrėžia psichologė.
Kaip paruošti pirmagimį – nemažas rūpestis laukiantis antrojo
Pastojusios antrąjį kartą, mamos labai suskumba viską keisti arba pabaigti – nutraukti žindymą, pirmagimį perkelti į kitą kambarį, išleisti į darželį, kažko išmokyti… O po to jaučiasi blogos mamos, kad tiek visko atima iš vyresnėlio.
„Knygose rašoma, kad mes turime vyresnėlį paruošti. Ir gerai, kad mes apie tai galvojame. Nes, jei gimus antrajam, mes imsime pirmagimį atskyrinėti staiga, tai jam gali būti sunku bei jautru, tuomet jis tikrai jausis nukarūnuotas“ – pastebi Karolina ir pratęsia, kad visgi šitoje situacijoje labai svarbu atsigręžti į savo šeimą individualiai. Atsakyti į klausimus, ar visi tie anksčiau išvardinti dalykai, kuriuos suskumbame daryti, yra mūsų pasirinkimai, o ne kitų įtaka, ar tikrai tai tinka mūsų šeimai. Galiausiai - ar tikrai tinka mūsų vaikui, nes vaikų jautrumas irgi labai skirtingas.
Pokyčiai vaiko ir mamos gyvenime
„Pokyčiai reikalingi, bet geriausia būtų, kad jie įvyktų taip, jog net nepasijustų – švelniai, pamažu. Kad nebūtų kardinalių, stiprių kontrastų.
Pirmagimio atskyrimas, deja, vistiek įvyks. Pati motinystė juk ir yra apie tai, kad mes visa laiką pamažu vaiką paleidinėjame. Nesvarbu, ar su antro vaikelio atėjimu, ar tiesiog, bet tai vyksta,“ – sako psichologė Kristina.
Kuo mama sveikiau vaiką paleidinėja jį augindama, tuo mažesnis kontrastas jaučiasi atsirandant antram vaikeliui. Mama turėtų būti tarsi saugumo uostas. Vaikas gali nutolti tiek, kiek reikia, bet svarbu, kad žinotų, jog visada yra kur sugrįžti.
Dar labai svarbus dalykas, kalbant apie pokyčius – mamos resursai. Mamoms kyla kaltė dėl to, kad kažko nepadarė, nes jai tuo metu trūko resursų padaryti tą pokytį. Šioje vietoje labai svarbu vėlgi ne nuvertinti save, kad kažko nepadarei, o pasidžiaugti, kad gebėjai pamatyti, jog šiuo metu neturi resursų tam tikram sprendimui ar veiksmui atlikti.
„Labai svarbus sąmoningas sustojimas ir pripažinimas pačiai sau, kad aš suprantu, kas būtų geriau ateityje, bet šiuo metu aš tiesiog negaliu. Tame išlenda daug kaltės, bejėgystės, beviltiškumo, bet labai svarbu tai priimti ir neversti savęs, o rūpintis savimi.
Grįžtant prie pokyčio vyresniam vaikui, jis priima tą pokytį su tokia emocija, kokią jam ištransliuoja tėvai. Todėl šioje vietoje labai svarbu jaustis ramiai, pasitikėti savimi, pasitikėti vaiku, kad mes gebame tai išgyventi, kad jis veda mus į gera, ne į bloga. Su pokyčiu mes augame, didėjame – taip įsikvėpti ir save ir vaiką.“ – apie pokyčius šeimos gyvenime dalijasi psichologė Karolina.
Kaip elgtis pirmo vaikų susitikimo metu?
Psichologė pastebi, kad į pirmąjį susitikimą mes žiūrime kaip į labai didelį, reikšmingą įvykį, kuris nutiks pirmą kartą, bet čia reikėtų suprasti, kad kaip pirmagimis priims antrąjį vaikelį priklauso ir nuo to, kokį santykį jis turi su tėvais – kaip jam leidžiama dalyvauti antrojo vaiko laukime. Vaikas visas situacijas patiria per tai, ką patiria tėvai. Jei jie jaus įtampą, pasimetimą – jis taip pat jaus nerimą.
Vyrauja patarimų, kad reikia dovanėlių, kad vyresnėlis nesijaustų nuskriaustas, bet svarbu, kad pirmagimis jaustųsi lygiai tiek pat svarbus, kiek buvo iki šiol dėmesio prasme, o ne dovanų. Kad nuo dabar nebūtų 100% viskas dėmesys tik leliukui.
Mama irgi staiga tą vyresnėlį kitomis akimis pamato, vaikas pasidaro didelis, tada ir reikalavimai jam gali atsirasti didesni, nes galvojame, kad va, čia naujagimis, juo rūpintis dabar reikia, o pirmagimis su savo poreikiais gal gali palaukti…
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nors kontraste su naujagimiu pirmagimis atrodo didelis, bet psichologiškai tai jis vis dar mažas, per naktį iš tiesų juk nesuaugo.
„Prisiminkim, kokį santykį turėjome, kai vaikas buvo vienas, ir kartu įliekime į tą santykį ir kūdikį. Nes iš tikrųjų tai juk mažiukas ateina į tą mūsų jau susikurtą šeimą, mes jį priimame, apglėbiame rūpesčiu, jį turėtume pritaikyti prie to, kokie esame“, – akcentuoja psichologė Karolina.
Bejėgiškumo jausmas motinystėje
Gimus antram vaikui, mamą staiga gali ištikti nesupratimas, kur jos vieta – prie kurio vaiko eiti, kurio poreikis didesnis, kas aš pati per mama apskritai turiu būti. Dauguma pradeda matyti save kaip nepakankamą mamą, kuri nespėja paskui du vaikus. Mamos emocijų ir jausmų daug, o bejėgystės ypatingai… Ką daryti kai aplanko tokie jausmai, kaip su jais tvarkytis?
Išsamūs psichologės Karolinos Tarnauskienės patarimai bei daugiau apie tai, kaip tvarkytis su emocijomis ir naujos šeimos modeliu – tinklalaidės „Pagarbi tėvystė“ pokalbyje „033: Antro vaiko laukimas. Mamos emocijos. Pokalbis su Karolina Tarnauskiene“.
Tėvystėje ieškote pagalbos ar paprasčiausiai palaikymo? Prisijunkite į palaikančią tėvų ir specialistų bendruomenę „augantys tėvai“!
Dovilė Šafranauskė ♡ @pagarbitevyste
Taip pat skaitykite:
Sukilusios vaiko emocijos – ženklas, jog trūkinėja jūsų tarpusavio ryšys
Psichologė Bortkevičienė: gimus mažyliui, santykiai su seneliais (mūsų tėvais) jau kažkokie kitokie
Šiuolaikinė motinystė dažnai kupina nerimo: reikalavimai tokie aukšti, kad jų neįmanoma pasiekti