Vaikai užsisvajoja ir nueina kiton pusėn, jie dingsta, vos akimirkai žvilgtelim į debesis, jie nusiveja drugelį ir BAM - jie pasimeta! Tai nutinka net ir patiems akyliausiems tėvams. Tad kaip išmokyti vaikus orientuotis pasimetus?
„Taip nutinka ypač dabar, kai po ilgo karantino vis dažniau iškeliaujame į prekybos centrus, renginius, pramogų parkus ar kitas vietas, kuriose daug žmonių, verta aptarti su vaikais kaip jie elgtųsi, jei pasimestų“ – pasakoja Mylu.lt platformos tėvams kūrėja, Pagarbios tėvystės pradininkė Lietuvoje Dovilė Šafranauskė.
Tačiau pradėkime nuo to, kas gali padėti išvengti pačios vaiko pasimetimo situacijos.
Ką daryti, kad vaikas nepasimestų
- Jei mažylis mėgsta bėgioti, jaučiasi laisvai ir vis nubėga per toli, žmonių pilnose vietose kuo dažniau naudokimės vežimėliu.
- Jei vaikas nori vaikščioti, bet nenori laikytis įsikibęs rankos, apsvarstykime vaikiškus dirželius. Jie tvirtinasi prie kuprinių arba petnešų principu. Abejojate dėl nemalonių žvilgsnių ar komentarų? Patikėkite, jie tikrai neverti vaiko ir jūsų išgąsčio pasimetus.
- O jei rankos užimtos (gal nešamės pirkinius ar laikome mažylį), prisekime prie kelnių kilpos dirželį, tokį, kokie paprastai naudojami renginiuose, akreditacijos kortelei prisegti. Vaikams dažnai daug smagiau įsikibti į tokią kilpą ir keliauti kartu.
- Būtinai aptarkime su vaikais, kad ir kokie maži jie būtų, kodėl prašome likti šalia, kodėl nesaugu nueiti per toli.
- Gana anksti verta pasakoti apie „nesaugius žmones“: pasaulyje gyvena daugybė žmonių. Dauguma jų linki vieni kitiems gero. Tačiau yra ir kitokių, nesaugių žmonių, kurie gali išgąsdinti vaikus, apgauti ar netgi pagrobti. Būtent todėl svarbu, kad visada nueitum tik tiek, kad matytum mamą/tėtį ar kita suaugusį žmogų, su kuriuo esi.
„Atrodo padarėme viską. Ir nepaisant to, kartais nutinka tai, kas nutinka. Ir geriausia tam pasiruošti iš anksto bei kartu su vaiku aptarti gaires – kaip elgtis, kad kuo greičiau rastume vienas kitą,“ – pasakoja tėvystės koučerė D. Šafranauskė.
Ieško – tėvai. Lik vienoje vietoje
Tai pagrindinė taisyklė, kurią turėtume vaikui kartoti nuolat nuo pat tada, kai jis pradeda vaikščioti: „Jei nematai mamos/tėtės, tiesiog sustok ir stovėk. Mes tave surasim”.
Kai vaikas pasimetė, jo galvoje kyla įvairių minčių, viena dažniausių - eiti namo! Todėl kartais paieškų teritorija gali stipriai išsiplėsti, o tai tikrai nepagreitina radimo.Taip pat akcentuokime, kad vaikas privalo likti ten, kur pasimetė, net jei kažkas iš suaugusiųjų kvies eiti kartu. NE! Mes tave rasime, nes visada lengviau rasti tiesiog vietoje stovintį vaiką.
Į ką vaikui kreiptis pagalbos pasimetus?
Likus ten, kur vaikas pasimetė, antras žingsnis - kreiptis pagalbos. Tačiau į ką? Du tinkamiausi variantai: tam tikros vietos darbuotojai (juos galima pažinti iš aprangos) arba šeimos/tėvai su vaikais. Kas jau kas, o vaikus auginantys žmonės geriausiai pasirūpins ir pasimetusiu vaiku. O taip pat ir vaikui bus aišku, kai jis žinos konkrečiai, prie kokių žmonių eiti.
Ką sakyti?
Kuo anksčiau išmokysime vaiką pasakyti savo, savo mamos, tėtės vardą bei pavardę, tuo lengviau jam bus pagelbėti pasimetimo atveju.
Jei vaikas dar nekalba, bet turi noro vis pabėgti, arba keliaujate užsienyje, priklijuokite vidinėje drabužių pusėje lipduką su vaiko vardu ir tėvų telefono numeriu. Arba įdėkite į vidinę kišenę raštelį su kontaktais. Būtinai pasakykite vaikui, kad pasimetus parodytų šį raštelį. Mokykite vaiką, kad jis pasako, jog pasimetė, taip pat savo vardą, BET lieka vienoje vietoje, kol suaugusieji praneš apie pasimetusį vaiką.
O jeigu...
Kuo labiau vaikui pažįstama viena ar kita situacija, tuo mažiau ji gąsdina. Todėl vis pažaiskime „O jeigu pasimestum...“ žaidimą. Ką darytum? Į ką keiptumeisi pagalbos? Ką sakytum?
Turėdami laiko, prisėskime su vaiku judrioje vietoje ir paprašykime parodyti, kurie žmonės, jo nuomone, būtų tinkami kreiptis pagalbos. Padiskutuokite kodėl ir dar kartą priminkite pagrindines pasimetimo taisykles.
O ką, pasimetus vaikui, daryti tėvams?
- Natūralu, kad tokioje situacijoje baimė paralyžiuoja. Todėl įkvepiame, iškvepiame ir pasistengiame išlaikyti šaltą protą – mums jo tikrai prireiks. Pirmiausia, grįžkime atgal, tuo keliu, kuriuo ėjome, jei vaikas laikosi nejudėjimo susitarimo, netrukus jį rasime.
- Garsiai šaukime vaiką vardu. Tikiu, kad galime perrėkti šurmulį ir taip padidinti tikimybę, kad vaikas mus išgirs.
- Jei per 5-10 minučių vaiko nerandame, praneškime apie jo dingimą. Prekybos centre tai gali būti apsaugos darbuotojai, kitur - kreipkimės į policiją. Kartais tėvai vengia pranešti dėl įvairių įsitikinimų, tačiau kuo anksčiau į paiešką įsijungia pareigūnai, tuo didesnė tikimybė saugiai rasti pasiklydusį mažylį.
Atsirado!
„Kad ir kokie jausmais užplūstų pamačius savo vaiką, susitelkime tik į džiugesį. Dabar ne laikas moralizuoti, barti, priekaištauti. Pareigūnai pasakoja, jog kartais randa pasimetusius vaikus, kurie supratę, jog nesilaikė tėvų prisakymo būti šalia ir pasiklydo, slepiasi, bijodami bausmės ar tėvų pykčio. Todėl visus pamokymus atidėkime ramiam laikui namuose, kai nutikimas, kad vaikas pasimetė, liks praeityje ir emocijos bus nurimusios,“ – rekomenduoja Mylu.lt platformos tėvams kūrėja Dovilė Šafranauskė.
Ieškote kitų tėvų ir specialistų palaiko bei bendrystės jausmo, kad esate ne vieni? Prisijunkite prie tėvų konsultacinės grupės „augantys tėvai" kur galite dalintis savo tėvystės džiaugsmais ir sunkumais be gėdos ar kaltės jausmo!
Dovilė Šafranauskė ♡ @pagarbitevyste
Taip pat skaitykite:
Kaip geriausia atsisveikinti su čiulptuku?
Pagarbi tėvytė – pokalbis su Janet Lansbury
019: Ar reikia mokyti vaikus empatijos? Pokalbis su Greta Urbonavičiūte